Kokią įtaką metų laikai turi mūsų mąstymui?

⇓Iliustracija⇓

Alessandro Gottardo

Kad ir kokie pažangūs būtume, kad ir kiek galėtume valdyti savo aplinką, vis tiek esame nemažai priklausomi nuo gamtos. Mūsų planus labai lengvai sujaukia oras, žiemą daugelį mūsų veikia pilkuma, būname liūdnesni.  Tačiau kokią įtaką mums dar gali turėti metų laikai? Bandydami atsakyti į šį klausimą pasitelksime duomenimis iš tyrimo, kurį atliko jungtinė mokslininkų komandą, kurią daugiausiai sudarė Belgijos tyrėjai. Tiesa, rezultatus reiktų vertininti kol kas atsargiai, nes tyrimas buvo gana nedidelis – tiriami buvo vos 28 žmonės, nors mokslininkai šio tyrimo rezultatus vadina gana įtikinamais.

mastymas

Beveik vieningai sutariama dėl sezoninio poveikio žmonių nuotaikai, tačiau daug mažiau buvo tyrinėta sezonų įtaką kognityvinėms funkcijoms. Mokslininkai daugiau nei metus tyrė 14 vyrų ir 14 moterų, kurių amžiaus vidurkis buvo 21-eri metai, kognityvinius gebėjimus. Per tą laikotarpį tyrėjai įvairiu metų laiku stebėjo tiriamųjų smegenų aktyvuma atliekant įvairias užduotis.

Rezultatai parodė, kad dėmesys geriausias buvo birželį, laikotarpiu apie vasaros saulėgrįžą, o blogiausias metu apie žiemos saulėgrįžą. Tuo tarpu trumpalaikė atmintis geriausia buvo rudenį, o prasčiausia pavasarį. Kodėl vyksta šie pokyčiai? Kol kas tikslų atsakymą pateikti sunku. Tikriausiai tai lemia ne koks nors vienas veiksnys, o daugybė. Tai gali būti ir mitybos pokyčiai, drėgmės pokyčiai, tarpusavio santykių pokyčiai, dienų ilgumas skirtingais metų laikais.  Taip pat svarbu paminėti, kad kol kas tyrimo rezultatų išvados labiausiai taikytinos Europoje, kur tyrimas ir buvo atliktas, nes nėra duomenų iš kitų žemynų.

 

Tyrimo apžvalga: bit.ly/1XgJxUy

Tyrimas: bit.ly/1nVgGbP

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s